pojūdis

pójūdis sm. (1) BŽ110,379 vienkartinis judesys, pajudėjimas: Jis turi įkūnyti (įvykdyti, įgyvendyti) vidaus gyvatą veido judesiais (sąjūdžiais, pojūdžiais), garsais J.Jabl. Kiekvienas pojūdėlis skandina jį dar giliau Vr. | prk.: Jo balso nepakeisdavo joks sielos pojūdis rš. Pamatęs jį, Kalpokas net nusidžiaugė. Bet tai buvo pirmasis pojūdis V.Krėv.